Vairavimo mechanizmas - tai automobilio valdymo centras, kuriuo vairuotojas pasirenka tinkamą važiavimo kryptį. Šiuolaikiniai vairavimo mechanizmai labai padeda vairuotojui vairuoti ir pastatyti transporto priemonę, tačiau jie taip pat kartais genda. Vairavimo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi ir kelia grėsmę vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Dėl to kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, kaip tokius gedimus atpažinti.
Vairavimo mechanizmas atlieka keletą užduočių. Jį naudodamas vairuotojas gali keisti transporto priemonės judėjimo kryptį ir tuo pat metu turi galimybę greitai reaguoti į kelyje atsiradusius pavojus. Kalbant technine kalba, vairavimo mechanizmas keičia ratų sukimosi plokštumos kampą transporto priemonės kėbulo atžvilgiu. Jau keliolika metų itin daug dėmesio skiriama vairuotojo patogumui vairuojant transporto priemonę užtikrinti, todėl nereikia skirti daug pastangų sukant vairą. Vairavimo mechanizmai yra projektuojami atsižvelgiant taip pat ir į aktyvaus bei pasyvaus saugumo reikalavimus.
Šiuolaikinio automobilio vairavimo mechanizmą galima suskirstyti į kelias dalis. Ją sudaro vairas, vairo kolona ir vairo velenas (dažnai jis yra laužtas, dviejų arba daugiau dalių), visa tai yra vairo mechanizmas. Jo užduotis – perduoti vairo judesį rato posūkio mechanizmui.
O pats rato posūkio mechanizmas - jau kita vairavimo mechanizmo dalis. Rato posūkio mechanizmas susideda iš rato kronšteino svirties, rato kronšteino traukės, skersinės traukės ir išilginės traukės bei vairo traukių antgalių. Rato posūkio mechanizmo užduotis – atsakyti į vairo judesius ir atitinkamą ratų pasukimą.
Trečioji vairavimo mechanizmo sudedamoji dalis yra vairo stiprintuvas. Šis mechanizmas palengvina vairo sukimą manevravimo metu. Seniausias sprendimas buvo hidraulinis vairo stiprintuvas, kurio pagrindą sudarė juostiniu diržu varomas hidraulinis siurblys.
Vėliau hidraulinis vairo stiprintuvas buvo pakeistas elektrohidrauliniu stiprintuvu. Jame yra naudojamas elektros varikliu varomas siurblys, kuris veikia tik tuomet, kai vairuotojas suka vairą. Tai leido sumažinti vairo stiprintuvo siurblio ir automobilio variklio apkrovą. Abiejuose sprendimuose buvo naudojama skysta vairavimo mechanizmo dalis – darbinis skystis (vairo stiprintuvo hidraulinė alyva). Šiuo metu labai populiarūs elektriniai vairo stiprintuvai - jų mechanizmas yra integruotas, užima mažai vietos ir nereikalauja skysčio naudojimo. Laikui bėgant, pasikeitė ir transporto priemonių vairai - svarbiausi vairavimo mechanizmo elementai, su kuriais tiesiogiai susiduria vairuotojai. Jau daugelį metų vairuose yra montuojamos oro pagalvės vairuotojui. O pastaraisiais metais beveik masiškai pradėta montuoti daugiafunkcius vairus. Tai vairai, kuriuose yra automobilio įrangos valdymo mygtukai (pvz., garso aparatūros).
Dėl ko genda automobilių vairavimo mechanizmai?
Važiavimo metu automobilio vairavimo mechanizmą veikia įvairios jėgos. Sudėtiniai jo komponentai eksploatacijos metu dėvisi. Tai gali būti medžiagos senėjimas, kuris yra ypač pastebimas guminiuose elementuose. Atskiri komponentai turi tam tikrą numatytą mechaninį atsparumą. Taip pat yra galimi gedimai dėl aptarnavimo klaidų. Vairavimo mechanizmas reikalauja reguliaraus aptarnavimo. Jo apimtis priklauso nuo vairavimo mechanizmo sandaros. Kiekviename automobilyje būtina kontroliuoti ir reguliuoti pakabos geometriją.
Tipiniai pakabos gedimai
Vairavimo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi važiavimo saugumui. Dėl jų gali įvykti rimtų eismo įvykių. Ne be reikalo techninių apžiūrų metu ypatingas dėmesys yra skiriamas vairavimo mechanizmo būklei patikrinti.
Į ką būtina atkreipti dėmesį? Aiškiai jaučiamas vairo laisvumas, pasipriešinimas sukant vairą, problemos pasukant ratus, vairo stiprintuvo darbo trikdžiai arba stiprintuvo neveikimas, pašaliniai garsai iš vairavimo mechanizmo, triukšmas iš ratų pusės, siurblio kaukimas hidraulinėse sistemose, netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas – tai dažniausiai iškylančios problemos. Jas būtina kuo skubiau diagnozuoti ir pašalinti.
Tipiniai ir dažniausiai pasitaikantys vairavimo mechanizmo gedimai
Vairo traukių antgalių susidėvėjimą galima atpažinti pagal triukšmus, sklindančius iš po variklio gaubto. Jie gali būti girdimi net tada, kai automobilis stovi. Susidėvėję vairo traukių antgaliai taip pat yra vibracijos ir drebėjimo, jaučiamo ant vairo, priežastimi.
Dažniausiai gedimas pasireiškia laisvumais, dėl kurių automobilis labai lėtai reaguoja į lengvus vairo judesius. Vairo traukių antgaliai gali būti pažeisti dėl eksploatacinio susidėvėjimo. Taip pat jų susidėvėjimas gali būti lemtas kitų pažeistų pakabos elementų poveikio arba jie gali būti pažeisti per neatsargumą, pavyzdžiui, užvažiavus ant aukšto bordiūro.
Kita, dažniausiai pasitaikanti problema, yra netinkamai nustatyta ratų geometrija. Problema su tinkamu ratų geometrijos nustatymu gali iškilti net vienu ratu įvažiavus į duobę kelyje. Netinkamai nustatytos geometrijos požymiai - automobilio tempimas į kurią nors pusę, poreikis nuolat koreguoti judėjimo trajektoriją, lėta ratų reakcija į vairo judesius, o taip pat netolygus padangų protektoriaus dilimas (nupjovimas). Senesniuose automobiliuose gali kilti problemų ir dėl susidėvėjusių ratų posūkių kronšteinų, kurie dažniausiai yra paveikti korozijos.
Labai dažnu gedimu būna ratų guolių susidėvėjimas. Jo požymis, visų pirma, yra įvairaus pobūdžio ir lygio triukšmas - dūzgimas, trintis, nykstanti trintis, metalinis triukšmas, ūžimas, barškėjimas ir t. t. Tai labai pavojingas gedimas, kurį būtina kuo skubiau pašalinti. Kai kuriuose automobiliuose į stebules įpresuojami nauji guoliai. Taip pat yra naudojami ir kiti techniniai sprendimai, pvz., kai kuriuose naujesniuose automobiliuose gali būti naudojamos stebulės su nekeičiamais guoliais, tad joms susidėvėjus būtina pakeisti visą elementą.
Vairo kolonėlės gedimastaip pat gana dažna ir, deja, brangi problema. Vairo kolonėlės gedimo požymiais gali būti vairo strigimas posūkių metu, nenatūraliai didelis laisvumas sukant vairą, o taip pat įvairių rūšių triukšmai, atsirandantys sukant vairą. Yra daug priežasčių, dėl kurių atsiranda vairo kolonėlės gedimų. Tai gali būti eksploatacinis susidėvėjimas dėl automobilio intensyvios eksploatacijos, tepalo prasisunkimas pro nesandarias apsaugas, vandens patekimas į kolonėlės vidų ir korozijos atsiradimas, įvorės susidėvėjimas, rutulinių jungčių išmušimas, alyvos kanalų užsikimšimas ir pan.
Vairo stiprintuvo sistemos gedimas yra tokia problema, kuri nesustabdo automobilio, tačiau daugeliui nepatyrusių vairuotojų gali būti nemalonia staigmena - vairui pasukti reikės didelės jėgos. Sunkesnis automobilio valdymas ir galima panika gali baigtis avarija. Tipiniai vairo stiprintuvo gedimų požymiai - tai apsunkintas vairo pasukimas, stiprintuvo darbo trikdžiai (užsikirtimai), triukšmas, siurblio kaukimas (hidraulinėse sistemose), prietaisų skydelyje deganti vairo stiprintuvo kontrolinė lemputė. Vairo stiprintuvo gedimų priežastys gali būti įvairios. Visų pirma, tai gali būti nepakankamas vairo stiprintuvo skysčio lygis, skysčio nuotėkiai, stiprintuvo siurblio arba jo pavaros diržo pažeidimai.
Elektriniuose vairavimo mechanizmuose gedimo priežastimi gali būti perdegęs saugiklis, pažeista valdymo pynė, sistemos perkaitimas dėl ilgalaikio intensyvaus manevravimo statant automobilį arba kurio nors daviklio gedimas.
Tipinių vairavimo mechanizmo gedimų gali atsirasti kiekviename automobilyje, bet juos būtina kuo skubiau pašalinti - tokie gedimai gali tapti eismo įvykio priežastimi.